Pagrindinės meninės siuvinėjimo rankomis savybės yra tvarkingi ir elegantiški raštai, gaivios ir elegantiškos spalvos, gausi siūlių įvairovė, harmoningas elegancijos ir grožio balansas bei išskirtinis meistriškumas. Siuvinėjimo būdai yra labai turtingi ir įvairūs, apimantys 9 kategorijas ir 43 tipus, įskaitant tiesųjį dygsnį, sūkurinį dygsnį, kilpinį dygsnį, siuvimo dygsnį, atsitiktinį dygsnį, ritininį dygsnį, pjaustytą dygsnį, plokščią auksinį dygsnį, taškavimą, mazgų mezgimą, tinklinį dygsnį, dygsnį su ledu, dygsnį 3}, dygsnio, plaukų dygsnio ir karoliukų dygsnio. Skirtingos siūlės gali sukurti įvairias linijų struktūras ir unikalius siuvinėjimo rankomis efektus.
Pavyzdžiui, egzotiški paukščiai ir gyvūnai, išsiuvinėti siuvimo dygsniu ir kočiojimu, yra ryškūs ir gyvi; gėlės, išsiuvinėtos laisvu kilpiniu dygsniu, yra gyvybingos, kvapnios ir pilnos grožio; atsitiktiniu dygsniu išsiuvinėti portretai ir peizažai pasižymi įvairiomis aksominėmis tekstūromis, ryškiu dekoratyviniu skoniu ir stipriu meniniu efektu, persmelktu turtingomis liaudies ir etninėmis savybėmis. Siuvinėjimas yra puikus tradicinis kinų amatas, turintis ilgą istoriją. Siuvinėjimas yra amatas, kurio metu naudojami įvairūs siūlai, siekiant sukurti įvairius audinio raštus. Senoviniuose kapuose rasti šilko paveikslai ir siuvinėjimo dirbiniai rodo, kad Kinija jau turėjo puošnų, tamsaus-rašto šilką ir spalvingus siuvinėjimus dar Yin ir Zhou dinastijos laikais, daugiau nei prieš 3000 metų. Henane aptikti Shang dinastijos laikų siuvinėjimo artefaktai yra vieni iš seniausių Kinijos siuvinėjimo pavyzdžių. Šiuose siuvinėjimo raštuose yra deimantų ir banguotų raštų, kurių kraštuose naudojami susukti šilko siūlai, o tai rodo aukštą meistriškumo lygį. Vakarų Džou dinastijos (1100-771 m. pr. Kr.) siuvinėjimo pėdsakai buvo aptikti kape Rudziadžuange, Baoji mieste, Šaansi provincijoje. Siuvinėjant naudojama pynimo{12}}dygsnio technika, naudojama ir šiandien, naudojant dvigubus siūlus. Linijos teka laisvai, o siūlės yra lygios ir tvarkingos, o tai rodo aukštą įgūdžių lygį.
Šių šilko siuvinėjimo artefaktų gamyba ne tik suvaidino svarbų vaidmenį Kinijos visuomenėje, bet ir padarė didelę įtaką tarptautinei kultūrai. Čin ir Han dinastijos (221 m. pr. Kr. iki 220 m. po Kr.) siuvinėjimas pasiekė aukštą išsivystymo lygį ir tapo pagrindine eksporto preke.
Kadangi Kinija yra šilko gimtinė, turtingieji ilgą laiką savo buduaro siuvinėjimą laikė skaistybės simboliu. Pekino Jing siuvinėjimas, Venžou siuvinėjimas Ou ir Šanchajaus Gu siuvinėjimas, kurių kiekvienas turi savo skirtingus stilius, skiriasi nuo kilmės vietos. Siuvinėjimo būdai apima laipsnišką, atsitiktinį, tinklinį ir -visą siuvinėjimą. Išsiuvinėtos gėlės kvepia, paukščiai – tikroviški, o gyvūnai perteikiami tikroviškomis išraiškomis.
Po išsivadavimo Kinija į siuvinėjimus įtraukė tokias meno formas kaip tapyba aliejiniais dažais, kinų tapyba ir fotografija, taip pasiekdama stulbinantį efektą, kuris atrodo kaip paveikslas iš tolo ir išsiuvinėtas iš arti. Siuvinėjimo naudojimas dar labiau išsiplėtė – nuo teatro kostiumų iki kasdienių daiktų, tokių kaip pagalvių užvalkalai, staltiesės, širmos, sienų apmušalai ir drabužiai. Be to, siuvinėjimas yra tradicinis Kinijos eksporto produktas, turintis didelę ekonominę vertę.
